keturpėksčias

ketùrpėksčias, -ia adj. (1) žr. keturpėsčias 1: Jau vaikas eina antrus metus, o dar vis keturpėksčias vaikščioja Gs. Kai užpipirins, tai ketùrpėksčias nuneši Vlk. Negražu ketùrpėksčiam vaikščioti Alk. Tu tai skūra apsisupk ir ateik keturpėksčias į stubą (ps.) Brt.